Naujienos

Akmens apdirbimo amatai

2021.10.21

Akmens panaudojimas ir jo apdirbimo amatai neatsiejamai susiję su geležies paplitimu ir kalvystės išsivystymu. Nors akmenų Lietuvos laukuose netrūko, tačiau juos skaldyti, tašyti, gręžti, šlifuoti akmeniniais įrankiais buvo nelengva. Akmenskaldžiai skaldydavo akmenis trobesių, tiltų statybai, pamatams, grindiniams, tvoroms mūryti. Girnakaliai tašydavo girnapuses. XVI amžiuje šaunamųjų ginklų kalyklose buvo tašomi akmeniniai sviediniai. XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje patobulėjus akmens apdorojimo įrankiams akmuo pradėtas naudoti ne tik statybose. Pagrindiniai akmenkalio įrankiai – kaltas ir plaktukas.

Pavieniai akmenkaliai užsiimdavo menine akmenkalyste, kuri dėl vyraujančių medinių paminklų buvo retas reiškinys. Iš parinktų savo gyvenamoje apylinkėje natūralios formos neskeltų akmenų pagal medinių paminklų ir skulptūrų pavyzdžius tašydavo koplytėles, koplytstulpius, kryžius ir skulptūras.

Šiandien nedaug amatininkų tęsia akmenkalių skulptorių patirtį. Tęsdami medinės tradicinės skulptūros siužetus ir kala iš vietinio akmens apvaliąsias skulptūras sodyboms, miestelių erdvėms puošti.

 

Parengta remiantis leidiniu 

Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.

Amatininkų filtras
×
×
×