Spartūs mokslo ir technologijų plėtros procesai, pasaulinė globalizacija kelia iššūkių valstybei ir tautai. Tai verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Šiandienos modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo.

Lietuva nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO (Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, šiaudiniai sodai, dainų šventės, sutartinės.

2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinio reikšmingumo, teikti valstybės pagalbą ir sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Žemės ūkio ministerija nuo 2008 m. sausio 1 d. atlieka Tautinio paveldo produktų sertifikavimo institucijos funkcijas. Šiuo metu sertifikuota 3300 tradicinių gaminių, kuriuos gamina daugiau kaip 800 tradicinių amatininkų. Daugiau kaip 200 amatininkų atestuoti tradicinių amatų meistrais.

Tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti tautinio paveldo produktais, teikiama valstybės pagalba tautinio paveldo veiklai: dalyvauti ir pristatyti savo gaminius parodose ir kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, tautinio paveldo produktų populiarinimo leidinių leidybai, tradicinių amatų edukaciniams užsiėmimams organizuoti. Tautinio paveldo produktai kasmet pristatomi Vilniaus ir Kauno miestų „Kaziuko“ mugėse, „AgroBalt“, „Jūros šventėje“ Klaipėdoje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ ir tradicinėje Baltramiejaus mugėje Vilniuje ir kituose šalies miestų renginiuose. Tautinio paveldo produktų kūrėjai reprezentuoja mūsų šalį ir užsienio valstybėse: Vokietijoje, Rusijos Federacijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Airijoje ir kt.

Tradiciniai amatai yra viena iš alternatyvių veiklos rūšių ir gali duoti nemažą teigiamą ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėms. Ši veikla yra naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, o kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad tradicinių amatų gaminių gamyba įgalina išsaugoti ir etninės kultūros vertybes.

Didelės viltys vystant tautinio paveldo plėtrą yra ryšių tarp tradicinių amatininkų ir kaimo turizmo sektoriaus stiprinimas. Jau dabar kai kuriose kaimo turizmo sodybose galima nusipirkti autentiškų tradicinių amatininkų dirbinių arba rasti informacijos poilsiautojams apie netoliese esančias vietos tradicinių amatų meistrų dirbtuves, užsisakyti jų vykdomas edukacijas, vietoje įsigyti dirbinių arba gauti nuorodas. Žinoma, kaimo turizmo sodybos lankytoją domina ir maistas – yra didelis privalumas, jei poilsiautojas gali paragauti tik tame kaime gaminamų patiekalų. Tad vienas iš ŽŪM išsikeltų uždavinių – tautinio paveldo produktus tarptautinėse parodose, mugėse ir leidiniuose pristatyti kartu su turizmo paslaugomis ir kitais būdais skatinti tautinio paveldo gamintojų ir kaimo turizmo plėtotojų bendradarbiavimą.

Europa ieško ne panašumo tarp tautų, o savitumo. Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Šiandieniniame kontekste jie virsta patrauklia alternatyva vis labiau įsigalinčiai, tačiau vis labiau pasitikėjimą prarandančiai vartotojiškai kultūrai. Tad tradicinių amatų vertinimas natūraliai kyla pačioje visuomenėje. Juolab, kad jie gražiai dera su šiandien ypač madingomis ekologijos, natūralizmo ir kitomis idėjomis. Lietuvą šiandien sėkmingai gali reprezentuoti kryždirbystės, audimo, medžio drožybos, juvelyrikos gaminiai ir kulinarinis paveldas.

Visgi, ir valstybė turi prisidėti, kad tautinio paveldo prestižas visuomenėje didėtų. Vienas iš žingsnių šia linkme – Žemės ūkio ministerijos įsteigtos ir kasmet teikiamos Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų premijos. Tradicinius amatus reprezentuoja Žemės ūkio ministerijos išleisti leidiniai „Lietuvos tautinis paveldas: tradicinis maistas“, „Lietuvos tautinis paveldas: tautinis kostiumas“, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi išleistas leidinys „Lietuvos tautinis paveldas: tradiciniai amatai“.

Formuojant patrauklų tautinio paveldo įvaizdį šalyje ir užsienyje svarbus ne tik atskirų valstybės institucijų, bet ir išeivijos atstovų, verslo, amatininkų interesams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas.