Klepočiai – gatvinis kaimas Trakų rajone, Rūdiškių miško vakariniame pakraštyje. Nuo Rūdiškių nutolęs 8 km į pietvakarius, kaimo gatvė kerta Vilniaus–Marcinkonių geležinkelį. Prie kaimo prasideda upelis Geluža.
Kaimas susikūrė XVI a. II pusėje per Valakų reformą kaip miško prižiūrėtojų ir šulių gamintojų gyvenvietė. Istoriniuose šaltiniuose minimi 1641 m., 21 kiemas, 11 valakų. Kaime gyveno žemės matininkas ir 21 sekėjas, kurių pareiga buvo saugoti bebrus Valkininkų teritorijoje, besitęsiančioje dvi mylias nuo Varėnos. Lieponių–Valkininkų girininkijos Klepočių ruožas buvo padalintas į 9 barus [6, 9]. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Respublikos karą su Rusija kaimas sunyko. Atkurtas XVIII a. 1776 m. Klepočiuose buvo 4 sodybos, gyveno 22 žmonės. 1802 m. Valkininkų seniūnija su kaimais caro valdžios atiduota grafui Nikolajui Tolstojui (valdė įgaliotinis Karlas Ceisas). 1848 m. buvo 10 sodybų ir smuklė. 1862 m. per kaimą nutiestas geležinkelis Vilnius–Gardinas . 1908 m. buvo 29 kiemai, gyveno 188 gyventojai. Pirmojo pasaulinio karo metais daugumą kaimo pastatų sunaikino gaisrai. Ilgą laiką kaimas priklausė Valkininkų seniūnijai, dvarui ir parapijai. 1910 m. priskirtas Rūdiškių parapijai, gyventojai kovojo už teisę melstis lietuviškai.
1920 m. ir 1923 m., lenkams puolant Lietuvą, prie Klepočių vyko mūšiai dėl Valkininkų – Rūdiškių geležinkelio ruožo. 1923–1939 m. kaimas buvo lenkų okupacijoje, priklausė Rūdiškių valsčiui. 1943–1944 m. Klepočiuose įsikūrė vokiečių karinė įgula, sovietiniai partizanai Rūdiškių–Klepočių geležinkelio ruože vykdė sprogdinimus. Pokariu miškuose veikė lietuvių partizanų būriai, Pagelužio kaime žuvo Stasys Matonis, palaidotas Lieponių kapinėse, Stasys Staknys – Tiltų kapinėse.
Albumas
