Įstricos kaimo bendruomenė

Aukštaičiai nuo seno mėgavosi iš tradicinių kvietinių miltų gaminama ir verdama pieniška sriuba – zacirka. Ne veltui vyrauja posakis, kad neturėjai vaikystės jei nevalgei zacirkos. Tai senas ir lengvai gaminamas, visiems gyventojų sluoksniams prieinamas maisto produktas. Jis buvo ir yra paplitęs ne tik Aukšaitijos regione, bet ir visoje Lietuvoje. Su lietuvių emigracija paplito ir po platųjį pasaulį. Turbūt nerastume Lietuvoje vietovės kur šis patiekalas nebuvo vartojamas. Zacirkos pavadinimas  mano mamos pasakojimu yra kilęs iš lenkų kalbos, ir reiškia užtrinti, nes skystai pagaminta tešla buvo pertrinama per rupią (burokinę) tarką, kad susidarytų kukuliukai arba liaudiškai vadinami „kleckai“. Jai gaminti buvo naudojami razavi miltai, dabar vadinami pilno grūdo, kai kviečiai sumalami su ruda luoba, todėl miltai yra šviesiai rudos spalvos, truputį ryži, todėl ir pavadinimas razavas. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne zacirka pervadinta į pienišką leistinukų sriubą, tad jaunajai kartai zacirka yra negirdėtas pavadinimas. Manau tik gamindami ir vaišindami įvairiomis progomis ir įvairiose vietose susirinkusius svečius, priminsime apie lietuviškus  tradicinius tautinio paveldo produktus ir neleisime jiems nugrimzti į užmarštį. Įstricos kaimo šviesuolės – J. Finevičienė, B. Pranckietienė, V. Živelienė, N. Vezbergienė, R. Gulbinavičienė gamina, verda, vaišina ir taip garsina ne tik Įstricos kaimo bendruomenę, bet ir Panevėžio rajoną. Šis tautinio paveldo produktas bus verdamas įvairiuose rajono ir respublikiniuose sąskrydžiuose.

Bendruomenės pirmininkas Zenonas  Vezbergas