Lynežerio trisdešimt trijų sodybų gatvinis kaimas. Kaimas turi kraštovaizdinę vertę. Kultūros vertybės kodas – mc10336. Lynežeris – gatvinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono pietuose, Kaniavos seniūnijoje. Tai vidury miškų, prie Lyno ežero pietrytinės pakrantės prigludęs 33 sodybų kaimas, architektūros paminklas. Lynežeris pasiekiamas vieškeliais iš Krokšlio, Rundions ir siaurais, vingiuotais miško keliukais iš Marcinkonių ir Zervynų. Kaimo apylinkėse yra žemyninės kopos, pietuose – Čepkelių rezervatas. Aptikta akmens amžiaus stovykla.
Archeologiniai Ūlos slėnio radiniai byloja, kad čia neolito laikotarpiu (IV – II tūkst. pr. m. e. viduryje) būta bendruomeninių stovyklų, o žalvario laikotarpiu (II tūkst.viduryje – I tūkst.viduryje pr. m. e.) gyvenamų vietų. Pradėjus verstis žemdirbyste, smėlėtos, Ūlos upės apylinkės buvo apleistos ir tik vėliau, kai derlingesnių žemių rezervai išseko, vėl pamažu apgyventos.
Vietiniai gyventojai tvirtina, kad Lynežeris senesnis už prie Ūlos esančias Zervynas. Mat Lynežeryje anksčiau buvusios kapinės, o Zervynos jų neturėjusios ir zervyniečiai mirusiuosius laidodavę Lynežeryje. Atsižvelgiant į kaimo geografinę padėtį ir atliktus tyrimus, galima daryti išvadą, jog kaimas čia susikūrė anksčiau, negu jis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tikriausiai pirmosios sodybos buvo jau prieš Valakų reformą.
Lynežeris – padrikasis kaimas, turintis gatvinio išretėjusio kaimo elementų. Kaimas turi architektūros paminklo statusą. Yra 9 paminklinės sodybos, jose 37 paminkliniai statiniai, statyti XIX a. pab. – XX a. pr. Kaimo pirkios daugiausia vienagalės, statytos ant akmenų ar stulpelių. Etnografiniais pripažinta ir daugelis ūkinių pastatų: svirnai su rąstelių lubomis, dviaukštis svirnas su balkonėliu, šoniniai ir galiniai kluonai, dauguma su keturšlaičiais stogais. 2004 metais kaime gyveno 34 gyventojai.