Rimutė Vitaitė

Rimutė Vitaitė – sertifikuota aukštaitiškų tautinių kostiumų audėja, juostų pynėja.

Veiklą pradėjo nuo 2002 metų, vykdė amatų tęstinumo projektus, dirbo Zarasų kultūros centre etnografe, folkloro ansamblio „Seluona“ bei vaikų folkloro ansamblio „Oželis“ vadove. Kūrė  tautinius rūbus ir rengė jais savo kolektyvo narius.

Nuo 2006 metų R. Vitaitė yra aktyvi audėja, išaudė apie 500 servetinių prijuosčių, apie 60 nuometų, tiek pat nuometėlių. O marškinių rankovių su rinktiniu raštu yra nesuskaičiuojamai daug. Apie 100 sijonų tiek dvinyčių languotų, tiek aštuonianyčių. Sukomplektavo apie 100 pilnų kostiumų, nupynė keletą šimtų Aukštaitiškų juostų.

Pirmąjį pilną tautinį kostiumą demonstravo parodoje Zarasuose 2008 metais. 2011 metais dalyvavo Respublikinėje „Aukso vainiko“ parodoje Jurbarke ir užėmė III vietq, 2015 m. Savo kostiumus demonstravo Belgijos mieste Diufelyje, Prancūzijos mieste Ballan Mire, Armėnijoje, Lenkijoje. Daug kartų vyko pas kaimynus latvius, kuriems irgi ne tik dainavo, bet ir demonstravo tautinius kostiumus. Tais pačiais metais su ansambliu „Seluona“ dalyvavo televizijos konkurse „Išausta tapatybė“. 2016 metais Jonavoje laimėjo „Aukso vainiką“, televizijos konkurse „Išausta tapatybė“ laimėjo „Geriausių folkloro ansamblių kostiumų“ titulą. 2017 metais pelnė geriausio vaikiško kostiumo titulą. 2023 m. kostiumus demonstravo Kauno tautinės kultūros centre ir dalyvavo regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje, užėmė III vietą.

Dalis kostiumų ar atskirų detalių pasklido po Aukštaitiją, juos įsigijo Vilniaus, Kauno folkloro ansambliai. Autorės kostiumų yra ir Zarasų krašto muziejuje, Antazavės amatų centre, Utenos amatų centre „Svirnas“. Kūrėja yra išaudusi stilizuotų archeologinių rūbų, kurie naudojami atliekant sutartinių programas, ar Rasų šventėse. Svarbiausia savo misija laiko kurti Zarasų krašto kolektyvų tautinę aprangą, jiems daugiausia tautinių kostiumų ir išaudė.

Kita svarbus audėjai tikslas – kad Zarasų krašte nenutiltų audimo staklės. Jau yra apmokiusi nemažai moterų, jaunimo, nors mano, kad dabar nėra rimtai užsiimančių, bet jaučia, kad ši tautodailės rūšis turės tęstinumą ir ateityje.