Tiltai – etnografinis gatvinis rėžinis Rūdiškių seniūnijos kaimas pietiniame Trakų rajono pakraštyje, nuo rajono centro nutolęs 32 km, nuo seniūnijos centro – 16 km, nuo Valkininkų miestelio (Varėnos r.) – 6 km į šiaurę. Tiltuose ir aplinkiniuose kaimuose nuo seno gyvena dzūkai, kalbantys tarmiška kalba. Nuo pat įsikūrimo kaimas priklauso Valkininkų parapijai. Kaimas išsidėstęs Dainavos žemumos šiaurės rytų pakraštyje, prie jo šiaurėje ir vakaruose šliejasi Dzūkų aukštuma. Per kaimą teka dešinysis Merkio intakas – Geluža. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Tiltai paminėti 1777 m. Tuomet buvo 7 sodybos, gyveno 50 gyventojų. Nuo pat įsikūrimo Tiltai priklausė Valkininkų didžiojo kunigaikščio dvarui. Baudžiavos laikais tai buvo karališkasis kaimas, nėjęs lažo, dvarui duoklę mokėjęs pinigais ir po dvi savaites eidavęs į talką. Kaimą per savo vietininkus valdė kunigaikščiai. XX a. pradžioje kaime buvo 46 sodybos, veikė malūnas. Malė ne vien grūdus, jame buvo įrengta lentpjūvė, vilnų karšykla, milo vėlykla, dažykla, duonos kepykla. Malūnas sunyko Antrojo pasaulinio karo metais.  1971 m. Tiltų kaimui suteiktas vietinės reikšmės architektūros paminklo statusas. Kaime tebestovi septynios paminklinės sodybos, trisdešimt paminklinių pastatų: vienuolika pirkių, šeši svirnai, keturi tvartai, šeši kluonai, viena pirtis, vienas sandėlis su rūsiais, vienas rūsys. Etnografiniu ir architektūriniu požiūriu vertingiausia senoji kaimavietės dalis. Senosios kaimo sodybos statytos XIX a. pab.-XX a. pr. Kiekviena sodyba užima atskirą sklypą. Kaimo gatvė eina šiaurės-pietų kryptimi. Senose sodybose yra 2-3 uždari kiemai. Etnografiškai vertingoje Prano Lebednyko sodyboje išliko broma (kluonienos vartai) į varyklas. Prie visų sodybų namų yra darželis ir švarusis kiemas, prie tvartų – ūkinis kiemas, toliau – kluonas ir kluoniena. Prie Gelužos upelio išsidėsčiusios pirtys. Sodybose auga sodinti medžiai: liepos, klevai, šermukšniai, daug alyvų, yra jazminų, ievų krūmų. Daug sodybų statyta apie 1920 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą. Pastatus, dažnai visus iš karto, vadovaujant meistrui, statydavo patys sodybų šeimininkai, organizuodami talkas. Namai yra viengaliai ir dviejų galų. Nuo XX a. pradžios dažniau statydavo dviejų galų pirkias. Jos dviem skersinėmis sienomis buvo skiriamos į tris dalis. Gerasis galas į gatvės pusę, per vidurį priemenė ir kamara, kitame gale – atskira virtuvė. Viengalę pirkią sudarė trys patalpos: priemenė, kamara ir gyvenamasis kambarys. Įėjimas į pirkią iš kiemo pietų pusėje. Į gatvės pusę atsuktų namų galai dekoruoti, išvaizdūs, papuošti įvairių krypčių lentų apkalu arba profiliuotomis lentomis. Viršuje mažyčiai langeliai, papuošti išdrožinėtais medžio ornamentais. Senieji namai su langinėmis, virš langų išpjaustyti pagražinimai. Fasadus puošia gonkos (prieangiai). Anksčiai gonkų stogelį laikė 2 ar 4 stulpeliai. Vėliau prieangiai buvo apkalti lentelėmis, viršuje įstiklinti, papuošti ornamentais. Kai kuriose senosiose pirkiose gonkų nebuvo. Įėjus iš kiemo, patenkama į priemenę, iš ten – į kitus kambarius.

Albumas