VŠĮ ,,Amatų gildija”

Pirmosios mugės, kurios paminėtos istoriniuose šaltiniuose, buvo nustatytos 1441 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero. Jis suteikė miestui teisę rengti dvi kasmetines muges: Trijų karalių ir Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo.

1664 m. puodžių cecho statute paminėtos trys mugės: Trijų Karalių, Dievo Kūno ir Šv. Baltramiejaus. Šv. Baltramiejus kaip įvairių specialybių amatininkų (visų specializacijų odininkų, taip pat tinkuotojų, mėsininkų, knygrišių, balnių, batsiuvių, siuvėjų, kepėjų ir t.t.) globėjas yra žinomas visoje krikščioniškoje Europoje.

XVII a. vid. Šv. Baltramiejaus mugė buvo viena iš trijų tuomet Vilniuje rengiamų mugių. Gali būti, jog jos atsiradimas kažkaip buvo susijęs Šv. Baltramiejaus bažnyčios statyba. Šv. Baltramiejaus bažnyčia Vilniuje (Užupyje) buvo pastatyta apie 1644 m.

Viena naujausių Vilniaus tradicinių amatų ir mugių tautinio paveldo formų yra kasmetinė Šv. Baltramiejaus mugės tradicija, rengiama nuo 2009 m. Rotušės aikštėje rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejaus dieną. Mugėje, kuri trunka 2 dienas, yra reprezentuojami tradiciniai XV – XVII a. miesto amatai, pardavinėjami tradiciniai amatininkų – siuvėjų, audėjų, batsiuvių, odminių, stalių, kubilių, puodžių gaminiai, vykdomos tradicinių amatų edukacinės pratybos ir pan. Kasmet, mugę aplanko apie 10 000 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų ir svečių. Mugėje dalyvaujančiųjų amatininkų skaičius nuo 30 išaugo iki 150.

Šv. Baltramiejaus mugės tikslas – suvienyti Vilniuje ir visoje Lietuvoje veikiančias atviras dirbtuves, sertifikuotus amatininkus, neturinčius atvirų dirbtuvių, bet kurių veikla atitinka senuosius Vilniaus amatus, taip pat „nedailiaisiais“ amatais užsiimančias suinteresuotas įstaigas ir įmones; bendradarbiauti, įtraukti į mugės rekonstrukciją kaimyninių ir kitų šalių istorijos ir amatų klubus, pavienius amatininkus. Taip pat, populiarinti ir skleisti Vilniaus amatininkų cechų, ne vieną šimtmetį kūrusių miesto veidą, veiklą; rinkti ir remtis istorine laikotarpio medžiaga.