Naujienos

Knygrišystės amatas

2021.10.12

Knygos įrišimo amatas Lietuvoje turi senas tradicijas. Knygrišystės pradininkai buvo vienuoliai, kurie XIII amžiuje vienuolynų knygių nurašinėjimo ir apipavidalinimo dirbtuvėse skriptoriumuose įrišdavo liturgines knygas. XIV-XV amžiais knygų įrišimu ir prekyba užsiimdavo miesto amatininkai – knygrišiai, kurie rišo knygas, valstybinės reikšmė dokumentus LDK valdovams ir didikams. XV amžiaus pradžioje pasirodė meniškai įrištos knygos. Knygos puošmena – viršelis. Knygrišiai knygų viršelius dengdavo šilku, aksomu, aptraukdavo pergamentu, oda, puošdavo paauksuotais įspaudais, herbais, monogramomis, puošniais auksakalių darbo užsegimais, žalvario, sidabro apkaustais. 1579 metais įkūrus Vilniaus universitetą spausdintų knygų ir knygrišystės amato poreikis dar labiau išaugo. Pradėjus spausdinti knygas, didėjo ir knygų tiražai, reikėjo daugiau knygrišių. XVI amžiuje įkurti pirmieji knygrišių cechai. Lietuvos knygrišiai amato paslapčių mokė ir kitų šalių knygrišius. Didžiosiose Lietuvos bibliotekose išlikę puošnūs ir prabangūs įrišimai rodo Vilniaus knygrišių meistriškumą. XIX amžiuje pradėjus knygas įrišti mašinomis spaustuvėse knygrišystės amatas sunyko. XX amžiuje atgijo meninis retų, reprezentacinių  knygų įrišimas. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose veikė keliasdešimt knygrišystės dirbtuvių. Šiandieniniai knygrišiai tęsia amato tradicijas ir tobulina meninį knygos įrišimą.

 

Parengta remiantis leidiniu 

Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.