Naujienos

Medžio apdirbimo amatai

2021.10.19

Lietuvių tradicinę kultūrą galima vadinti medžio kultūra, nes valstiečių ūkyje ir buityje medžio dirbinių visada naudota daugiausia. Iš medžio statyti trobesiai, laivai, darytos susisiekimo priemonės, aviliai, inkilai, baldai, namų apyvokos daiktai, paminklai, drožtos skulptūros. Išskirtinį dailidžių, stalių, kubilių, klumpdirbių, skiečių, račių, dievdirbių, kryždirbių gausumą lėmė tai, kad medieną nesunku apdirbti paprastais įrankiais – pjūklu, kirviu, kaltu. Medžio amatininkai visada pasižymėjo universalumu. Dailidės ne tik pastatydavo trobesį, papuošdavo išorę vėjalentėmis, lėkiais, antlangėmis, bet ir įrengdavo vidų. Staliai dirbdavo įvairius medžio dirbinius, patys apkaustydavo ir margindavo skrynias.

Medžio apdirbimo amatai iki šiol yra vyraujantys. Dailidės stato kiekvienam regionui būdingus naujus arba perstato senuosius trobesius tradiciškai suręsdami sienas, išlaikydami tradicinę konstrukciją ir puošmenis, stato laivus. Stogdengiai senosiomis technologijomis dengia stogus nendrėmis, šiaudais, skiedromis. Staliai daro tradicines lovas, suolus, apkaustytas ar daugiaspalve tapyba puoštas skrynias; jiems talkina baldų margintojai. Kryždirbiai atstato sunykusius senuosius ir kuria naujus kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, pavienes skulptūras ir jų kompozicijas. Kai kurie drožia liaudiškų personažų kaukes, namų apyvokos daiktus, šaukštus, dubenėlius, cukrines, druskines, lazdas, prieverpstes, žaislus. Muzikos instrumentų meistrai daro ragus, būgnus, dambrelius, kankles.

Dėl savito darbo pobūdžio, įrankių ir paklausių dirbinių į atskirą medžio amatininkų grupę skiriami kubiliai. Duobti iš medžio kamieno, sudėti iš šulelių indai naudojami produktams laikyti, rauginti, valgiams ir gėrimams ruošti. Didžiausią paklausą turi statinės, kubiliukai, sviestamušės, duonkubiliai, šaukštai, samčiai.

 

Parengta remiantis leidiniu 

Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.

Amatininkų filtras
×
×
×