Naujienos

Tekstilės apdirbimo amatai

2021.10.16

Audimas – labiausiai ištobulintas amatas. Jau 1579 metais Vilniuje įsteigtame drobės ceche iš vietinių linų austa drobė išgarsino Lietuvos audėjus. Dvarų atkočiai XVII amžiaus pabaigoje telkėsi į audimo manufaktūras. Lygiagrečiai klestėjo ir namudinis audimas. Pagrindinė tekstilės žaliava buvo vilna, linai, nuo XIX amžiaus pabaigos – ir medvilnė. Sparčiai plečiantis audimo amatui gausėjo ir tekstilės žaliavų paruošimo amatininkų – karšėjų, verpėjų, dažytojų. Jų paruoštus verpalus naudojo mezgėjai ir nėrėjai. Aprangą siuvo siuvėjai, jų detales ir interjero audinius siuvinėjo siuvinėtojos. Vėlėjai vėlė vilnonius audinius, veltinius.

Liaudiško audimo tradicijas tęsiančios audėjos ir audėjai daugiausia audžia audinius tautiniams kostiumams ir juostas, kurios populiarios ir kaip dovana ar lietuviškas suvenyras. Siuvinėtojos siuvinėja tautinio kostiumo dalis, interjero audinius – užtiesalus, staltieses. Siuvėjos pagal etnografinių sričių drabužių sukirpimo ypatumus siuva tautinius kostiumus. Skiautininkės iš įvairiaspalvių įvairių formų audinių skiautelių siuva kilimėlius, , užtiesalus, antklodes, skudurines lėles. Mezgėjos mezga raštuotas pirštines, kojines, kepurėles ir riešines, kurios šiandien daugelio mūvimos ne tik kaip lietuviško tautinio kostiumo dalis. Pamažu atgaivinamas ir veltinių vėlimo amatas.

 

Parengta remiantis leidiniu 

Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.

Amatininkų filtras
×
×
×